Kosmetikos ženklinimas

Kosmetikos ženklinimasKosmetikos gaminio sudėtis rašoma mažėjimo tvarka – kuo daugiau  medžiagos produkte, tuo ji arčiau sąrašo pradžios. Daugelyje produktų pagrindinė sudėtinė dalis yra distiliuotas vanduo (Aqua arba Aqua purificata), po juo rašomi kiti ingredientai. Kremuose po vandens paprastai surašomos aliejaus tipo medžiagos (atkreipkite dėmesį, ar augalinis aliejus nėra pakeistas pigiu mineraliniu arba silikono aliejumi – dimethicone, cyclomethicone arba kitais, su panašia galūne). Sąrašo pabaigoje paprastai nurodomi konservantai, dažikliai. Atkreipkite dėmesį į parabenus.

Gerai, jei ingredientų sąraše rasite daug skirtingų augalinių medžiagų pavadinimų. Augalų pavadinimai paprastai rašomi lotynų kalba, o skliausteliuose dažnai pateikiamas angliškas vertimas. Pavyzdžiui: ramunėlės – Chamomile Recrutita (Camomile) Extract, avokado aliejus – Persea Gratissima (Avocado) Oil.

Norėdami sužinoti, kiek apytiksliai kokios nors veikliosios medžiagos yra produkte,  galite pasinaudoti nedidele gudrybe. Didžiausias leistinas parabenų kiekis produkte yra 0,5 %. Tad jeigu gamintojas teigia, kad kreme yra ramunėlių, bet jų ekstraktas yra sąrašo gale po parabenais, galime teigti, kad ramunėlių kreme yra mažiau nei 0,5% – tai labai mažas kiekis, nedarantis juntamo poveikio odai.

Lietuvos žiniasklaidoje dažnai yra minimi tokie maisto ar kosmetikos gaminių priedai kaip natrio gliutamatas arba sodium (natrio) lauryl sulfatas ir pan. Vieni vadina juos tikrais nuodais, kiti gina ir teigia, kad vartojami mažomis dozėmis jie visai nekenksmingi. Taigi – visur reikia vadovautis savo protu ir jausti saiką.

Trumpai aprašysime dažniausiai kosmetikos prekių etiketėse randamus medžiagų pavadinimus, ką jie reiškia ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį:

  1. Parabenai (angl. parabens)
  2. Ftalatai (Phthalates arba Phthalate esters)
  3. Aliuminio druskos – (Aluminium chloride, aluminium chlorohydrate ir tt.)
  4. Antibakterinės medžiagos (Triklozanas)
  5. Kvapiosios medžiagos (Perfum, Fragrance)
  6. Natrio laurilsulfatas (Sodium Lauryl Sulfate, SLS SLES)
  7. Polipropilenglikolis (PPG) ir polietilenglikolis (PEG)
  8. Mineralinis aliejus (Paraffinum Liquidum)
  9. Trietanolaminas (Triethanolamine) ir Dietanolaminas (Diethanolamine)
  10. Butilhidroksianizolis ir Butilhidroksitoluenas
  11. P-fenilendiaminas (p-Phenylenediamine, PPD)
  12. EDTA (Ethylene diamine tetra acetic acid)
  13. Apsauginiai filtrai nuo saulės (SPF)

Kaip bebūtų, yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad kai kurios kosmetikoje naudojamos medžiagos tikrai kenksmingos. Tačiau norint paskelbti kokią nors medžiagą kenksmingą ir uždrausti jos naudojimą kosmetikoje, moksliniams tokios medžiagos tyrimams reikėtų skirti bent 20 metų, o tai sudėtinga ir labai brangu.

Ekologiškos kosmetikos ženklinimas. Dažnai gaminiuose, reklamuojamuose kaip „natūralūs“, „pagaminti iš žolelių“, „organinės kilmės“, tėra tik keletas natūralių komponentų, kurie tiesiog nublanksta prieš produkte esančių sintetinių medžiagų kiekį. Todėl reikėtų žinoti tikrą natūralumą patvirtinančių sertifikatų ženklus, pvz. „BDIH“.

Natūralios kosmetikos gaminiai tvirtinami šiais sertifikatais ir ženklais: 

  • BDIH – vokiško sertifikato ženklinimas. Jis reiškia, kad gaminyje naudoti natūralūs ingredientai, neatlikta bandymų su gyvūnais ir kt. Kriterijai remiasi Vokietijos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis nuo 1993 metų;
  • Ecocert – prancūzų sertifikatas;
  • NaTrue – tarptautinis sertifikatas. Kriterijai remiasi Europos Tarybos rekomendacijomis;
  • Cosmebio – prancūzų ženklinimas;
  • USDA – amerikietiškas ženklinimas;
  • Soil Association – britų ženklinimas;
  • „Triušis“ – gaminiai nebuvo bandyti su gyvūnais;
  • „Vegan“ – kosmetikoje nenaudojami gyvūninės kilmės ingredientai.

Rekomendacijos pabaigai. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir tik jis pats gali nuspręsti, kas labiausiai tinka ir ko labiausiai reikia jo organizmui, odai. Kartais net pats saugiausias produktas gali netikti ir netenkinti vartotojo poreikių ir lūkesčių, todėl ne visada kaltas tik gamintojas. Žmogus pats turi rūpintis savimi.

  • Kosmetikos naudokite tik tiek, kiek reikia (pvz., dantų pastos žirnio dydžio kiekį);
  • Ieškokite natūralios kosmetikos ženklo;
  • Domėkitės tuo produktu, kuri naudojate;
  • Visada skaitykite kosmetikos gaminio sudėtį;
  • Ekologiška kosmetika yra brangi, tad stenkitės iš pradžių jomis pakeisti bent kelias dažnai naudojamas priemones, o palaipsniui ir daugiau. Taip išvengsite suminio kenksmingų medžiagų kiekio iš kelių produktų.
  • Jei neįperkate ekologiškos kosmetikos, ją galima pasigaminti patiems: pvz., vietoje burnos skalavimo skysčio naudoti mėtų, melisų ar ramunėlių atšalusį nuovirą, vietoje apsauginių kremų nuo saulės, įsigyti cinko oksido tepalą iš vaistinės. Kvepalus taip pat galima pasigaminti namuose, natūralius eterinius aliejus sumaišius su degtine.
  • Mylėkite save ir gamtą. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *