2008 m. pasaulyje buvo išauginta iki 125 milijonų hektarų genetiškai modifikuotų (GM) augalų – apie 90% Amerikoje. Daugiau kaip 50 % pasaulinių GM pasėlių išauginta JAV. Europoje iš viso išauginta 107.725 hektarų GM kukurūzų, tai yra 0,21% žemės ūkio gamybos Europoje, daugiausia Ispanijoje – 79.269 ha, tai sudaro 80% visų Europos GM produktų. Pagal ISAAA ataskaitos duomenis dideli GM kukurūzų plotai yra ir Čekijoje – 8380 ha, Rumunijoje – 7146 ha, Portugalijoje – 4851 ha, Vokietijoje – 3173 ha, Lenkijoje – 3000 ha bei Slovakijoje – 1900 ha.
GM kukurūzai pradėti auginti 2005 m. Čekijos Respublikoje. GMO vyriausybės politikos ir teisės aktų pagalbos dėka plotas nuolat didėja. Nepaisant to, kad nuo 2005 m. GM pasėlių auginimas yra draudžiamas ir Lenkija yra pasiskelbusi neauginanti GMO, visgi 2008 m. buvo išauginta 3000 ha šių kultūrų, tai yra 10 kartų daugiau nei 2007 m. Viena pirmaujančių oragnizacijų kovoje su GMO yra “Lenkijos koalicija laisva nuo GMO”, kuri buvo įkurta įžvelgus didėjantį GM pasėlių plotą. 269 koalicijos nariai, tai įvairios organizacijos, institucijos, žmonių grupės ir VIP. Koalicijos tikslas yra apsaugoti Lenkiją nuo GMO, pasinaudojant viešaisiais ryšiais, lobizmo politika, institucijų veikla, mokymo renginiais ir demonstracijomis bei tiesiogiai bendradarbiaujant su kitomis šalimis. Iki 2006 m. Europoje reikšmingiausia GM sojos augintoja buvo Rumunija. Nepaisant draudimo nuo 2007 m. neauginti transgeninės sojos ir nuo 2008 m. kovo mėnesio MON 810 kukurūzų hibrido, visgi pernai GM kukurūzais buvo užsėtas 7146 ha plotas. Deja, Rumunija dar nėra sukūrusi veiksmingos nelegalaus auginimo kontrolės. Pavyzdžiui 2007 m. “Greenpeace” išaiškino didelį nelegalaus GM sojos auginimo atvejį. Panaši situacija yra ir Ukrainoje, kur oficialiai GM pasėlių nėra, tačiau taipogi nėra jokių oficialių duomenų apie neteisėtą transgeninių augalų platinimą. Neteisėtas GM pasėlių (pvz. bulvių ir sojų pupelių) auginimas vis dar yra registruojamas privačiuose plotuose bei mažuose ūkiuose. Nuo 2009 m. vasario mėn. draudžiama importuoti produktus, kurių GMO viršija 0,9%. Iki šio draudimo maisto produktuose buvo aptinkama apie 30% GMO, daugeliu atveju, tai yra 80% – buvo soja. Taipogi GMO buvo randama pomidoruose, kukurūzuose, ryžiuose, runkeliuose, mėsoje, konservuotuose produktuose, duonoje.
Oficialaus pranešimo duomenimis Rusijoje GMO nėra. Žinoma, kontrolės lygis yra gana kuklus. Taipogi, jei draudžiamas mėsos ir mėsos produktų importas, jeigu gyvūnai buvo penimi GMO pašaru, pasak ekspertų 60% viso importo bus GMO pėdsakų. Šiuo metu Gruzijoje nei įvedami, nei platinami GMO reglamentuojantys teisės aktai. Gruzijos žalieji reikalauja patvirtinti NVO poreikius ir viešumą bei paskelbti Gruziją esančią laisva nuo GMO. Po ilgų diskusijų, 2009 m. kovo mėn. Gruzijos parlamentas ėmėsi šios veiklos. 2004 m. įsteigtas NVO tinklas “Kaukazas laisvas nuo GMO“. Prie šio tinklo prisijungė Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Ukraina, Rusija, Tadžikistanas, Kirgizija, Kazachstanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas. Pagrindiniai tinklo reikalavimai vyriausybei yra 5 metų GMO importo ir auginimo moratoriumas ir teisinės bazės sukūrimas šalių regionams arba bendras visų šalių regionų laisvų nuo GMO pripažinimas.
Dauguma Europos vartotojų vis dar skeptiškai vertina transgeninių pasėlių auginimą. Atsižvelgiant į didėjantį spaudimą daugelis bendrovių iš 230 šalių, daugiau nei 4200 savivaldybių ir kitų vietos bendruomenių bei dešimtys tūkstančių ūkininkų ir maisto gamintojų pasiskelbė laisvais nuo GMO. Iki 2008 m. gmo-compass organizacija atliko 66 rūšių tyrimus GMO srityje. GM kukurūzų auginimas uždraustas Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje ir Austrijoje. Dėl to 2009 m. kovo mėn. kovojant prieš GM pasėlius buvo sprendžiamas svarbus klausimas: dauguma iš 27 Europos ministrų balsavo prieš draudimą panaikinti GM kukurūzų auginimą Austrijoje ir Vengrijoje. Tai buvo trečias kartas kai komisija prašo panaikinti draudimą Austrijoje ir antras kartas Vengrijoje. „Man tai buvo tarsi Austrija būtų laimėjusi Europos futbolo čempionatą“, taip balsavimo rezultatus įvertino Austrijos aplinkos ministras Nikolajus Berlakovičius, akivaizdu, kad reikės laimėti dar daug rungtynių prieš „Frankenšteino kultūras“.
