Temos Archyvai: Ekologija

Ekologiškų produktų rinka Europos Sąjungoje nuolat auga

Pagal IFOAM išleisto tyrimo „Organinio žemės ūkio pasaulio statistika ir naujos tendencijos“ 2013 m. duomenis, 2012 – 2013 m. buvo didžiausias pagrindinių Europos ekologinių produktų rinkų augimas, pavyzdžiui, Čekijoje 70%, Danijoje 34%, Švedijoje 26%, Norvegijoje 24% ir Vokietijoje 15%. Didžiausios ekologiškų produktų rinkos yra Vokietijoje – 5,3 trilijono eurų, D.Britanijoje – 2,6 trilijono eurų bei Italijoje ir Prancūzijoje po 1,9 trilijono (2011 m. apyvartomis)

Ekologiškų produktų pasirinkimas parduotuveje

Pagal pirminius ZMP statistikos Bonoje duomenis 2012 m. rinkos išaugo Danijoje – 24%, Nyderlanduose – 10 – 15%, Vokietijoje apie 10% ir Italijoje – 5,4%. Pasak IFOAM Europoje yra didžiausia ir įvairiausia pasaulyje ekologinių maisto produktų rinka sudaranti 54% pasaulinės apyvartos. 2012 m. rinkos apimtis sudarė maždaug 16 mlrd. eurų. 2% Europos rinkos sudaro dar neišsivysčiusios, bet greitai augančios Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkos, viena didžiausių yra Čekijoje. Tikimasi, kad tolimesnis kasmetinis rinkos augimas iki 2014 m. sudarys 70% ir maždaug 250 mln. eurų apyvartą, taipogi ir Lenkijoje iki 2014 m. tikimasi rinkos padidėjimo iki 140 mln. eurų.

Amonio nitratas

Ar yra nitratų ekologiškuose produktuose?

Nitratai – natūralus augalo komponentas. Ekologiškai auginamos daržovės, taip pat gali turėti nitratų kaip ir įprastinės. Ekologiniame ūkyje nitratų šaltiniu yra organinėse trąšose (mėšlas, kompostas ir kita) esantis azotas. Tačiau žinant, kad organinės trąšos mineralizuojasi per ilgą laiką, tikėtina, kad ekologiškai auginamos daržovės sukaups mažiau nitratų nei auginamos intensyvios žemdirbystės būdu. Azotinių trąšų naudojimas Lietuvoje yra ribojamas (170 kg į hektarą per metus) – norma vienoda ekologinės ir įprastinės gamybos ūkyje.

1995 m. rugsėjo 22 d. mokslinio komiteto ataskaitoje nurodyta, kad bendras suvartojamų nitratų kiekis paprastai yra daug mažesnis nei priimtina paros norma (PPN), kuri yra 3,7 mg/kg kūno svorio. Europos Komisijos Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytos normos tiek ekologiškiems, tiek įprastiniems produktams: šviežiems špinatams, konservuotiems, stipriai sušaldytiems ir sušaldytiems špinatams, gūžinėms salotoms, šviežioms salotoms bei kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems perdirbtiems grūdiniams maisto produktams ir kūdikių maistui.

Ekologinėje ir įprastinėje gamyboje gali būti naudojamos trąšos, tik pirmu atveju organinės trąšos (mėšlas, kompostas ir kita) arba naturalūs metodai (sėjomaina), o antru atveju – sintetinės trąšos, tačiau visais atvejais dirva praturtinama azotinėmis medžiagomis. Nitratai taip pat atsiranda dėl kitų aspektų: klimato sąlygų (lietingesnis, šaltas klimatas, mažiau saulės šviesos – nitratų kiekis didesnis), dirvos rūšies (ar joje gausu azotinių junginių ar ne), augalo rūšies (linkusios kaupti nitratus: raudonieji burokėliai, morkos, špinatai, kopūstai ir kita), augalo dalies (vienų daržovių daugiau būna lapuose, o kitų šaknyse) ir kita.

Kai kalbame apie ekologiškus produktus, ypač ekologiškas daržoves, jokiu būdu negalvokime, kad juose nėra nitratų. Taip yra. Tik ekologinėje gamyboje jų nėra tiek, kad kenktų žmogui, nes nustatytų normų išskirtinai ekologiškiems produktams nėra, taikomos tik tiems produktams normos, kurios reglamentuojamos ir įprastiniams produktams (Pvz.: kūdikių maistas, špinatai, gūžinės salotos).

Mokslininkų įrodyta, kad laipsniškai greičiau nitratai susidaro, kai naudojamos sintetinės trąšos, nei naudojant mėšlą ar kompostą. Tačiau niekas negali užtikrinti, kad tolygiai būtų paskirstytas organinių trašų kiekis (vienai daržovei gali tekti daugiau azotinių medžiagų, o kitai mažiau).

Nitratų kiekį daržovėse galima sumažinti jas atitinkamai apdorojant – verdant, mirkant, konservuojant, rauginant, naudojant druską, vitaminą C arba vartoti tas dalis kuriose mažiausiai kaupiasi nitratai.

Moteris renka medvilnę Kirgizija

Ekologiška medvilnė Kirgizijoje

Praeityje pagrindinis Kirgizijos (Kirgizijos Respublika arba Kirgizstanas) pajamų šaltinis (bendrasis vidaus produktas (BVP)) buvo medvilnės gamyba Ošo ir Džalal Abado (Žalal Abado) srityse, šalies Pietuose.

Po Sovietų Sąjungos griuvimo 1992-aisiais, medvilnės gamybos plotai, pagrinde dėl ekonomijos priežasčių, sumažėjo daugiau nei 70 procentų. Tų laikų medvilnės gamyba buvo tolygi intensyviam ypač nuodingų, aplinkai bei sveikatai kenkiančių dezinfekcinių priemonių ir pesticidų naudojimui. Šių chemikalų naudojimas sovietų laikais dalinai atsakingas už ekologinę katastrofą prie Aralo ežero. Ekologinio žemės ūkio su ekologiška medvilnės gamyba įvedimas Kirgizijoje kilo iš idėjos palaikyti pusiausvyrą tarp ūkio pelno aukštesnių kainų dėka bei aplinkos apsaugos. Projektas „ekologiška medvilnė“ remia bei reklamuoja ekologinio žemės ūkio pagrindinius principus, kaip ilgalaikį žaliavų naudojimą, uždarą maitinamų medžiagų ratą bei biodiversijos principus.

Kirgizijos moterys renka medvilnę

„Ekologiška medvilnė“ gamybos bei prekybos projektas „BioCotton“ įgyvendinamas šveicarų asociacijos tarptautiniam bendradarbiavimui „Helvetas“, finansuojamos „SECO“, „Hivos“ bei „ICCO“. 2003-aisiais, pradėjus projektą, pagrindinis jo tikslas buvo pagerinti pagrindines Kirgizijos Pietuose gyvenančių žemdirbių gyvenimo sąlygas. „BioCotton“ projektas siekia vystyti bei paremti pridėtinės vertės tinklą Ferganos slėnyje. Pirmos aktyvios fazės metu nuo 2003-ųjų iki 2006-ųjų metų buvo pradėti sąmoningas ekologinio žemės ūkio sąvokos bei gamybos supratimo aiškinimas tarp žemdirbių, žemės ūkio patarėjų apmokymas bei agraro ir rinkos tyrimai. 2004-aisiais 38 pradininkai pradėjo ekologiškos medvilnės gamybą ir 2006-aisiais buvo eksportotuos pirmosios šešios tonos paženklintos ekologiškos medvilnės iš Centrinės Azijos į Europos rinką. Nors ir būdama sunkioje padėtyje, nes ekologinis žemės ūkis, tai Kirgizijai visiškai naujas žemės apdirbimo būdas, jis įrodė esąs įmanomas vietinėmis sąlygomis. Kai ekologinio žemės ūkio judėjimas ekologinę gamybą pradėjo nuo pačių pradmenų, jis sugebėjo įtikinti žemdirbius priimti naują mastymo budą apie žemdirbystę. Iki 2008-ųjų gamintojų skaičius pakilo tik per keturis metus nuo 38 iki 845 (226 moterys ir 619 vyrai).

Kirgizai renka medvilnę

Antros fazės metu, nuo 2007-ųjų iki planuojamų 2010-ųjų „BioCotton“ tikslas, dvejų vietinių organizacijų pagalba (angl. „Bio Service Public Foundation“ ir „Bio Farmer’s Public Union“) pridėtinės vertės tinklų kūrimas. „BioCottton“ užduotis įkurti ilgalaikias, modernias, pagal klientą besitaikančias institucijas su profesionaliu personalu. Kartu su marketingo grupe bei „Helvetas“ kompetencijos centru (angl. „Organic and Fairtrade“) Šveicarijoje, „BioCotton“ projektas sudaro Kirgizijos gamintojams svarbius ryšius eksporto rinkai.

„Bio Farmer’s“ 845 gamintojų bendrija, 2008-aisiais pateikė „Fairtrade“ sertifikato prašymą. „Fair Trade“, tai tarptautinis pažymėjimas, kuris Kirgizijos medvilnei teiks papildomą naudą. Tuo pačiu „Fair Trade“ pažymėjimas tiesina kelią tolimesniam ekologiško žemės ūkio judėjimo augimui Kirgizijoje. 2008-ųjų spalio mėn. Kirgizijoje buvo sėkmingai pravestas „FLO-CERT“ (vystymosi sertifikatas) patikrinimas. Čia buvo pagal griežtus „Fair-Trade“ reikalavimo kriterijus patikrinti „Bio Farmer’s“ bendrija ir medvilnės pluošto bei pūko atskyrimo nuo sėklos kompleksas. „Fair-Trade“ sertifikatas kartu su „Bio-Siegel“ pažyma suteikia vietinėms institucijoms galimybę išlaikyti bei plėsti ekologinius ir socialinius standartus, tuo pačiu didinant savo gaminių prekybos pajėgumą.

Medvilnės rušiavimas Kirgizijoje

Šiądien „BioCotton“ judėjimas apdirba 1102 ha, kurių 442 ha medvilnės laukai. Viskas atestuota „Indocert“ ekologiška pažyma, sertifikato punktu Indijoje. Apdirbimo metų gale 2008-aisiais į Europą buvo eksportuotos 57 tonos ekologiškos ir „Fairtraid“ medvilnės pluošto bei 217 tonos teisingai reguliuojamos, bet dar ne pilnai prie naujų sąlygų pritaikytos žaliavos gaminių. Ekologiškos medvilnės gamintojai tokiu būdu žingsnis po žingsnio artinasi prie multiplikatoriaus efekto, o gamybos rezultatų tikslai 2008-aisiais ne tik pasiekė, bet ryškiai peržengė užsibrėžtą liniją. Naujieji 2009-ieji gamybos metai jau prasidėjo. Netrukus bus sėjamos pirmosios medvilnės sėklos. „Bio Cotton“ nariai džiaugiasi galėdami padidinti ekologiškos medvilnės gamybą, nors ir sunkiomis pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis.

Medvilnės sandeliavimas

Sužinokite daugiau apie ekologišką medvilnė Kirgizijoje (anglų k.)