Žymų Archyvai: ekologiški produktai

Ekologiškų produktų rinka Europos Sąjungoje nuolat auga

Pagal IFOAM išleisto tyrimo „Organinio žemės ūkio pasaulio statistika ir naujos tendencijos“ 2013 m. duomenis, 2012 – 2013 m. buvo didžiausias pagrindinių Europos ekologinių produktų rinkų augimas, pavyzdžiui, Čekijoje 70%, Danijoje 34%, Švedijoje 26%, Norvegijoje 24% ir Vokietijoje 15%. Didžiausios ekologiškų produktų rinkos yra Vokietijoje – 5,3 trilijono eurų, D.Britanijoje – 2,6 trilijono eurų bei Italijoje ir Prancūzijoje po 1,9 trilijono (2011 m. apyvartomis)

Ekologiškų produktų pasirinkimas parduotuveje

Pagal pirminius ZMP statistikos Bonoje duomenis 2012 m. rinkos išaugo Danijoje – 24%, Nyderlanduose – 10 – 15%, Vokietijoje apie 10% ir Italijoje – 5,4%. Pasak IFOAM Europoje yra didžiausia ir įvairiausia pasaulyje ekologinių maisto produktų rinka sudaranti 54% pasaulinės apyvartos. 2012 m. rinkos apimtis sudarė maždaug 16 mlrd. eurų. 2% Europos rinkos sudaro dar neišsivysčiusios, bet greitai augančios Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkos, viena didžiausių yra Čekijoje. Tikimasi, kad tolimesnis kasmetinis rinkos augimas iki 2014 m. sudarys 70% ir maždaug 250 mln. eurų apyvartą, taipogi ir Lenkijoje iki 2014 m. tikimasi rinkos padidėjimo iki 140 mln. eurų.

Amonio nitratas

Ar yra nitratų ekologiškuose produktuose?

Nitratai – natūralus augalo komponentas. Ekologiškai auginamos daržovės, taip pat gali turėti nitratų kaip ir įprastinės. Ekologiniame ūkyje nitratų šaltiniu yra organinėse trąšose (mėšlas, kompostas ir kita) esantis azotas. Tačiau žinant, kad organinės trąšos mineralizuojasi per ilgą laiką, tikėtina, kad ekologiškai auginamos daržovės sukaups mažiau nitratų nei auginamos intensyvios žemdirbystės būdu. Azotinių trąšų naudojimas Lietuvoje yra ribojamas (170 kg į hektarą per metus) – norma vienoda ekologinės ir įprastinės gamybos ūkyje.

1995 m. rugsėjo 22 d. mokslinio komiteto ataskaitoje nurodyta, kad bendras suvartojamų nitratų kiekis paprastai yra daug mažesnis nei priimtina paros norma (PPN), kuri yra 3,7 mg/kg kūno svorio. Europos Komisijos Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytos normos tiek ekologiškiems, tiek įprastiniems produktams: šviežiems špinatams, konservuotiems, stipriai sušaldytiems ir sušaldytiems špinatams, gūžinėms salotoms, šviežioms salotoms bei kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems perdirbtiems grūdiniams maisto produktams ir kūdikių maistui.

Ekologinėje ir įprastinėje gamyboje gali būti naudojamos trąšos, tik pirmu atveju organinės trąšos (mėšlas, kompostas ir kita) arba naturalūs metodai (sėjomaina), o antru atveju – sintetinės trąšos, tačiau visais atvejais dirva praturtinama azotinėmis medžiagomis. Nitratai taip pat atsiranda dėl kitų aspektų: klimato sąlygų (lietingesnis, šaltas klimatas, mažiau saulės šviesos – nitratų kiekis didesnis), dirvos rūšies (ar joje gausu azotinių junginių ar ne), augalo rūšies (linkusios kaupti nitratus: raudonieji burokėliai, morkos, špinatai, kopūstai ir kita), augalo dalies (vienų daržovių daugiau būna lapuose, o kitų šaknyse) ir kita.

Kai kalbame apie ekologiškus produktus, ypač ekologiškas daržoves, jokiu būdu negalvokime, kad juose nėra nitratų. Taip yra. Tik ekologinėje gamyboje jų nėra tiek, kad kenktų žmogui, nes nustatytų normų išskirtinai ekologiškiems produktams nėra, taikomos tik tiems produktams normos, kurios reglamentuojamos ir įprastiniams produktams (Pvz.: kūdikių maistas, špinatai, gūžinės salotos).

Mokslininkų įrodyta, kad laipsniškai greičiau nitratai susidaro, kai naudojamos sintetinės trąšos, nei naudojant mėšlą ar kompostą. Tačiau niekas negali užtikrinti, kad tolygiai būtų paskirstytas organinių trašų kiekis (vienai daržovei gali tekti daugiau azotinių medžiagų, o kitai mažiau).

Nitratų kiekį daržovėse galima sumažinti jas atitinkamai apdorojant – verdant, mirkant, konservuojant, rauginant, naudojant druską, vitaminą C arba vartoti tas dalis kuriose mažiausiai kaupiasi nitratai.

Ką reiškia „ekologiškas“?

Gamtos turtai butelyjeVakaruose jau prieš kelis dešimtmečius paplito ekologiškų produktų, ekologiškos gyvensenos mada. Visuomenės veikėjai, menininkai, žvaigždės, intelektualai ir nuomonės formuotojai, ir, žinoma, žiniasklaida rėkte rėkia: pažiūrėkite, ką mes darome su gamta, atsigręžkime į natūralumą, rinkdamiesi ekologišką gyvenimo būdą saugokime ne tik sveikatą, bet ir gamtą, skrupulingai rūšiuokime ir perdirbkime atliekas, tiesiog sustokime žalioje stotelėje.

Neaplenkė ši ekologinio sąmoningumo mada ir Lietuvos. O gal tai ne mada? Gal tai gyvenimo būdas? Jei taip, kiek lietuvių šiandien domisi ekologija ir vartoja ekologiškus produktus?

Ekspertai, verslininkai ir statistai skelbia, kad mūsų šalyje ekologiškus produktus renkasi tik 0,02% gyventojų. O Vokietijoje tokių „žaliai“ sąmoningų – 10%. Tačiau pastaraisiais metais ekologiškų produktų paklausa, parduotuvėlių gausa kyla kaip ant mielių. Lietuviai atranda ekologiją ir tai rodo Lietuvos vartotojų instituto tyrimai, kurie skelbia, kad šiuo metu jau maždaug pusė mūsų šalies piliečių kartas nuo karto nusiperka ekologišką prekę. O šiomis prekėmis prekiaujantys verslininkai teigia, kad be trąšų užaugintoms daržovėms ir vaisiams, sveikiems maisto produktams arba ekologiškoms buitinės chemijos priemonėms pinigų dažniausiai negaili vaikus auginančios jaunos šeimos, gaunančios nemažas pajamas. Taip, negaili pinigų, nes ekologiški produktai beveik visada reiškia – brangesni. 

Ekologiški produktai turi būti auginami tik ekologiškuose, sertifikatus turinčiuose ūkiuose. Pagal jų skaičių galime prognozuoti, kad netrukus Lietuvoje ekologiškos prekės nereikės ieškoti su žiburiu ir jų bus gaminama vis daugiau. Oficiali Lietuvos ekologinio ūkininkavimo statistika piešia „žalėjančios“ Lietuvos vaizdą. Nuo 2004-ųjų, įstojimo į ES metų, Lietuvoje kasmet vidutiniškai 60% didėjo ekologiškų ūkių skaičius – praėjusiųjų metų pabaigoje jų buvo 2 842. Europoje ekologinio ūkininkavimo lyderės – Vokietija ir Olandija. Šios šalys yra ir didžiausios ekologiškų produktų eksportuotojos. Tad kaip nepaklysti tarp sąvokų natūralus ir ekologiškas ir kaip rasti ekologišką produktą prekybos centre? Lietuvos ir ES teisiniuose dokumentuose apibrėžti tokie ekologiškų produktų kriterijai:

  • ekologišku galima vadinti tik tą produktą, kuris užaugintas netręšiant chemikalais ir pagamintas nenaudojant sintetinių maisto priedų.
  • Ekologiškas produktas ženklinamas etikete, kurioje pateikiamas ekologiškų produktų sertifikavimo ženklas, gamintojo pavadinimas, jo sertifikato numeris, sertifikavimo darbus atlikusi sertifikavimo įstaiga.

Lietuviški ekologiški produktai žymimi ženklu „Ekoagros“. Šiuo ekologiškumą žyminčiu ženklu ženklinti savo produkcija šiuo metu Lietuvoje turi teisę 24 sertifikatus turinčios maisto perdirbimo įmonės.